Saulės energijos pranašumai
Energetinė nepriklausomybė
Saulei šviečiant visame pasaulyje, kiekvienas tampa potencialiu energijos gamintoju, tai duoda didesnę energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Saulės energija ne tik padeda užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir saugumą nacionaliniu lygiu, bet ir individualiuose namuose. Saulės baterijas galima montuoti individualiuose namuose, suteikiant galią, kuri nepriklauso nuo prijungimo prie elektros tinklų.
Mažas poveikis aplinkai
Saulės energija, lyginant su iškastiniu kuru, minimaliai įtakoja aplinką. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija yra nepastebima, nes saulės technologijos neapima jokio kuro deginimo proceso. Be to, nors koncentruojamosios saulės šiluminės elektrinės (CSP) gali būti nepakankamai efektyvios vandens naudojimo atžvilgiu, atsižvelgiant į naudojamą technologiją, tinkama priemonė žymiai didina efektyvumą. Fotovoltinės (PV) saulės baterijos taip pat yra puikus variantas, nes elektros energijos gamybai jos nenaudoja vandens.
Tvarumas
Saulės energija yra išskirtinė tuo, kad ji yra ilgaamžis ir darnus pasirinkimas, priešingai nei iškastiniam kurui. Nors iškastinio kuro ištekliai gali išsekti greitai, saulės energijos šaltinis tikriausiai bus pasiekiamas bent kelis milijardas metų į priekį.
Saulės energijos trūkumai
Medžiagų trūkumas
Kai kurioms saulės energijos technologijoms gaminant, būtinos retos medžiagos. Tačiau tai yra iššūkis daugiau fotovoltinėms technologijoms nei koncentruotoms saulės šiluminėms elektrinėms (CSP). Problema nėra tiek retų medžiagų trūkumas, kiek dabartinės gamybos sugebėjimas patenkinti ateities paklausą. Daug retų medžiagų gaunama kaip šalutinis produktas kituose procesuose, o ne tiesiogiai iš kasybos pastangų. Fotovoltinių medžiagų perdirbimas ir nanotechnologijų pažanga, didinanti saulės elementų efektyvumą, gali prisidėti prie pasiūlos didinimo. Tačiau svarbu ieškoti ir alternatyvių medžiagų, kurios galėtų pakeisti retas medžiagas šioje srityje.
Nepastovi gamyba
Saulės energijos technologijų viena iš didžiausių iššūkių yra tai, kad jos priklauso nuo saulės šviesos. Tai reiškia, kad naktimis arba debesuotomis dienomis energijos gamyba gali sustoti. Nepaisant to, šis nutrūkimas nėra itin didelė problema, nes energijos kaupimo mokestis nėra didelis, ypač saulėtuoju metų laikotarpiu, gali būti sukaupta pakankamai perteklinės galios. Didėjant pasauliniam saulės energijos pajėgumui, tam, kad būtų išspręstas šis iššūkis, daug dėmesio skiriama efektyvių energijos kaupimo būdų plėtrai. Tokią problemą sprendžiantys pasauliniai lyderiai, pvz., Japonija, siekia įdiegti pažangias technologijas, kurios maksimaliai efektyviai išnaudotų ir saugotų surinktą energiją.
Ekologinis minusas
Saulės energijos technologijoms būdingas vienintelis trūkumas yra tai, kad jos naudoja tam tikras pavojingas medžiagas, panašias į tas, kurios yra elektronikoje. Šiuo metu, kai saulės energija tampa vis populiaresnė kaip energijos šaltinis, atsiranda papildomas iššūkis dėl pavojingų atliekų šalinimo. Vis dėlto, jei numatoma, kad bus pasiektas efektyvus ir aplinkai nekenksmingas atliekų šalinimo procesas, saulės energija tampa itin patrauklia alternatyva iškastiniam kurui. Be to, ji prisideda mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, todėl yra žinoma kaip aplinkai palankus energijos šaltinis.
Žemės naudojimas
Kita susirūpinimo sritis yra galimas didelis žemės plotų užėmimas saulės energijos projektams, kuris gali lemti žemės degradaciją arba net laukinės gamtos buveinių praradimą. Nors galima montuoti saulės fotovoltines sistemas ant jau esamų konstrukcijų, didesniems komunaliniams fotovoltinių sistemų projektams gali prireikti nuo 3,5 iki 10 akrų vienam megavatui, o koncentruotų saulės šilumos elektrinių (CSP) įrenginiams – nuo 4 iki 16,5 akrų vienam megavatui. Vis dėlto, galima mažinti šio poveikio mastą statant įrenginius žemos kokybės teritorijose arba sekant jau esamus transportavimo ir perdavimo koridorius.